Nikolajus Gumiliovas
Paguoda

Mirusiajam groja
Muzika varpų,
Lelija tyroji
Smelkia jį kvapu.

Miręs regi darną
Amžinos šviesos,
Serafimo sparną
Sniego skaistumos.

Miršti tu, vaikele,
Jau delnai šalti.
Tu į dangų kelio
Nežinai pati.

Bet tave į rojų
Mano maldos neš.
Tai tiesa, mieloji,
Tau prisiekiu aš.

Andrius Krivas
(Nikolay Gumilev`s site)

Николай Гумилёв
Утешение

Кто лежит в могиле,
Слышит дивный звон,
Самых белых лилий
Чует запах он.

Кто лежит в могиле,
Видит вечный свет,
Серафимских крылий
Переливный снег.

Да, ты умираешь,
Руки холодны,
И сама не знаешь
Неземной весны.

Но идешь ты к раю
По моей мольбе,
Это так, я знаю,
Я клянусь тебе.

Стихотворение Николая Гумилёва «Утешение» на литовском.
(Nikolay Gumilev in lithuanian).

In other languages

All translations of this poem →