Nikolajus Gumiliovas
Jūros ilgesys

As tyliu - ir mano akys niurios,
As kalbu - bet vien piktas kalbas.
Ak, kada as vel isvysiu jura,
Melynas, putotas jos bangas.

Ji - baltu baltu zuvedru bure
Ar menulio tiltas naktimis,
Kurs pamirso praeiti ir kuria
Ateiti tiktai su zvaigzdemis.
As, matyt, audrotajam Nerejui
Itikau jau nuo senu laiku,
Kad mane jis sitaip pakerejo, -
Nemyliu nei misko, nei lauku.

Kankinuosi as, prarades zada,
Issiilges juru melynu,
Gal mana sesuo yra najade,
O tritonas - brolis vandenu?

Dieve! Jeigu net valdovas buciau,
Kurs negali juros pamatyt,
As, tikriausiai, veidu zemen griuciau,
Grauzciau ja ir gremzciau nevilty.

Gintaras Patackas
(Nikolay Gumilev`s site)

Николай Гумилёв
Я молчу — во взорах видно горе…

Я молчу — во взорах видно горе,
Говорю — слова мои так злы!
Ах! когда ж я вновь увижу море,
Синие и пенные валы,

Белый парус, белых, белых чаек
Или ночью длинный лунный мост,
Позабыв о прошлом и не чая
Ничего в грядущем, кроме звезд?!

Видно, я суровому Нерею
Мог когда-то очень угодить,
Что теперь — его, и не умею
Ни полей, ни леса полюбить.

Боже, будь я самым сильным князем,
Но живи от моря вдалеке,
Я б, наверно, повалившись наземь,
Грыз ее и бил в слепой тоске.

Стихотворение Николая Гумилёва «Я молчу — во взорах видно горе…» на литовском.
(Nikolay Gumilev in lithuanian).

In other languages

All translations of this poem →