Nikolajus Gumiliovas
Kalakutas

Ankstaus prisiminimo skutas:
Žingsniuoja tarp gėlių margų
Toks pasipūtęs kalakutas,
Kuriam svajojau tapt draugu…

Jis laisve ir pykčiu gyveno,
Puikus, su gerkle ugnine.
Dėl ketverių metukų mano
Jis aiškiai niekino mane.

Ir nei skanėstai mėgstamieji,
Nei ananasinis vanduo
Manęs anuomet negalėjo
Iš gėdos jausmo išvaduot.

Štai vėl nelaimė atplasnojo,
Vėl gėda degina mane:
Tu, mylimiausioji, piktoji,
Man ištari išdidų „Ne!“

Bet visa tai išnyks lyg putos,
Kančia ir meilė dings kartu.
Man kelia šypsnį kalakutas,
Kaip kelsi kada nors ir tu.

Andrius Krivas
(Nikolay Gumilev`s site)

Николай Гумилёв
Индюк

На утре памяти неверной,
Я вспоминаю пестрый луг,
Где царствовал высокомерный,
Мной обожаемый индюк.

Была в нем злоба и свобода,
Был клюв его как пламя ал,
И за мои четыре года
Меня он остро презирал.

Ни шоколад, ни карамели,
Ни ананасная вода
Меня утешить не умели
В сознаньи моего стыда.

И вновь пришла беда большая,
И стыд, и горе детских лет:
Ты, обожаемая, злая,
Мне гордо отвечаешь: «Нет!»

Но всё проходит в жизни зыбкой —
Пройдет любовь, пройдет тоска,
И вспомню я тебя с улыбкой,
Как вспоминаю индюка!

Стихотворение Николая Гумилёва «Индюк» на литовском.
(Nikolay Gumilev in lithuanian).